![Podcast Cover](https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_square_limited_480/images.spreaker.com/original/b3a8d21e7651178e316f4ac5c23ae6a0.jpg)
Contacts
Info
LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.
![Podcast Cover](https://d3wo5wojvuv7l.cloudfront.net/t_square_limited_480/images.spreaker.com/original/b3a8d21e7651178e316f4ac5c23ae6a0.jpg)
Vienkartinė planeta
Vienkartinė planeta
Nustoti matyti karvę kaip problemą
22 JUL 2024 · Šiaulių rajone, Kurtuvėnų regioniniame parke yra įsikūręs ūkis „Smėlyne“. Iš pradžių čia atsikėlę Justina ir Laurynas Kaučikai valgė tik augalinės kilmės maistą ir norėjo augintis daržoves, bet nederlinga ir nualinta žemė, o taip pat savijauta paskatino keistis. Jie įsigijo galvijų ir tapo visavalgiais.
„Smėlyne“ yra neseniai įkurto Europos regeneracinių ūkių aljanso nariai. Šio tipo ūkininkavimas, sako jie, orientuotas ne į praktikas, o į rezultatą: visų pirma, į geresnę augalijos, dirvožemio sveikatą.
Taip pat laidoje kalbamės apie jų socialiniuose tinkluose neretai aštriai keliamas temas: veganizmą ir karvių vaidmenį ekologinės krizės akivaizdoje.
Autorė Inga Janiulytė-Temporin, vertimą skaito Adomas Šimkus
„Smėlyne“ nuotrauka
Varliagyvius tiriantis A. Pašukonis: tai sparčiausiai nykstanti gyvūnų grupė
8 JUL 2024 · Pasaulyje yra per 8 tūkst. varliagyvių rūšių, 13 jų – Lietuvoje. Nepaisant to, šie gyvūnai ištyrinėti menkai. „Varliagyviai nėra labiausiai akį traukianti, nors tai sparčiausiai nykstanti grupė“, – sako varliagyvių elgseną daugiau nei dešimtmetį tiriantis gamtininkas, VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Pašukonis.
Nuo mažens domėjęsis šiais gyvūnais, prieš 12 metų etologas pirmąkart išvyko į ekspediciją atogrąžų miškuose – ten, kur varliagyvių rūšių daugiausia – ir tyrimus čia tęsia iki šiol. Neseniai mokslininkas su kitais kolegomis plačiai nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje, nes atrado kūrybišką būdą, kaip sekti vos kelis gramus sveriančių varlių judėjimą – aprengė jas siųstuvais, primenančiais… trumpikes.
Apie šio tyrimo svarbą, kodėl varliagyvių elgsenos tyrimai apskritai yra reikalingi klimato kaitos kontekste bei kodėl 13 varliagyvių rūšių Lietuvoje nėra toks mažas skaičius, kaip gali atrodyti – pokalbis laidoje.
Autorė Karolina Panto
Kaip gamtininkai pajūryje paparčio ieškojo
24 JUN 2024 · Gamtininkai juokauja, kad dauguma mums gerai pažįstamų paparčių siekia kelius, bet yra tokių, kuriuos norint pamatyti tenka šliaužioti keliais. Toks yra mažasis varpenis – paslaptingas ir retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paparčio giminaitis, neseniai vėl aptiktas Lietuvoje.
Įdomu tai, kad pirmą kartą Europoje prieš 200 metų šį augalą Klaipėdos (tuometinio Mėmelio) apylinkėse aptiko Rytų Prūsijos vaistininkas Wilhelmas Kannenbergas. Vėliau jo augavietės fiksuotos ant Rambyno kalno ir Kuršių Nerijoje tarp Nidos ir Preilos. Bet nuo 1928-ųjų ištisus dešimtmečius mažojo varpenio niekas nematė.
1996-aisiais Žemaitijos nacionaliniame parke prie Plungės botanikė Živilė Lazdauskaitė aptiko vieną vienintelį individą. Po to vėl daugiau kaip dvidešimt metų mažasis papartis buvo dingęs kaip į vandenį.
Galiausiai 2019-aisias, vienoje Pajūrio regioninio parko pievoje, ekologas Erlandas Paplauskis, ieškodamas visai ko kito, staiga pastebėjo mažą šviesiai žalią stiebelį, apie kurį buvo skaitęs tik mokslinėje literatūroje. Vos tik jis apie tai papasakojo kolegoms, pažiūrėti šio paparčio ir įsitikinti, kad tai tikrai jis, į pajūrį sulėkė visi žinomi šalies botanikai.
Autorė Vaida Pilibaitytė
Šveicarijos senjorių kova už klimato apsaugą
17 JUN 2024 · Šveicarijos judėjimas „Senjorės už klimatą“ iškovojo istorinę pergalę Europos žmogaus teisių teisme. Šveicarijos silpna klimato politika, pripažino teismas, pažeidžia pagrindines žmogaus teises.
Teismai tapo bene svarbiausia arena kovoje su klimato kaita, o šis sprendimas gali pakreipti ateities bylų eigą.
„Senjorės už klimatą“ argumentavo, jog visų pirma nuo karščio sukeltų sveikatos problemų kenčia pagyvenusios moterys. Su judėjimo komiteto nare Norma Bargetzi-Horisberger kalbamės apie karščio poveikį kūnui ir psichikai, o taip pat pasiryžimą veikti dėl ateities kartų.
Norma atskleidžia, kad savo šalyje sulaukė ne tik palaikymo. Birželį abu parlamento rūmai balsavimu atmetė EŽTT sprendimą, argumentuodami, kad Šveicarija dėl klimato apsaugos daro pakankamai.
Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Nuotraukoje Norma - pirmoje eilėje, penkta iš kairės.
Greenpeace / Shervine Nafissi nuotrauka
Valstybinių miškų urėdijos pertvarka į akcinę bendrovę: už, prieš ir kodėl?
10 JUN 2024 · Gegužės pabaigoje Aplinkos ministerija ėmėsi skubos tvarka derinti Valstybinių miškų urėdijos (VMU) pertvarkymo į akcinę bendrovę projektą. Pasak Vyriausybės, keisti valstybės įmonės teisinę formą kaip „nepažangią“ rekomendavo Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, ir tai – dalis didesnės pertvarkos, kuri jau paveikė keliasdešimt valstybės įmonių.
Tuo metu visuomenininkai baiminasi, kad ši pertvarka kelia grėsmę viešajam interesui ir įtvirtins komercinę Lietuvos miškų naudojimo paskirtį, todėl ragina ją stabdyti. „Klausimų vis užduodame, bet dialogo su visuomene nebuvo“, – pabrėžia Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
„Tai nėra gamtinis klausimas“, – atsako šia pertvarka besirūpinantis aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis primena, kad šie pokyčiai numatyti dar ankstesnės vyriausybės ir tikina, kad akcinės bendrovės statusas leistų miškų valdymą skaidrinti ir depolitizuoti. Jam antrina ir premjerės patarėjas Dalius Krinickas, raminantis, kad visi viešajam interesui užtikrinti būtini saugikliai bus numatyti naujajame Miškų įstatyme. Bet šis iki šiol nepasiekė Seimo ir minėtų saugiklių jame dar nėra.
O Seime opozicija registravo rezoliucijos projektą „Dėl tvarios miškų politikos“, kur irgi siūlo Vyriausybei atsisakyti planų VMU paversti akcine bendrove. „Tai gali būti pražūtinga Lietuvos miškams“, – sako rezoliucijos iniciatorius Tomas Tomilinas.
Laidoje stengiamės išgirsti abiejų pusių argumentus dėl stringančios šalies valstybinių miškų valdymo pertvarkos.
Autorė Vaida Pilibaitytė
Kodėl ūkininkai nerimauja dėl durpžemių atkūrimo?
3 JUN 2024 · Lietuvoje nuo kitų metų griežtės žemės ūkyje naudojamų durpžemių apsauga. Tai daroma siekiant mažinti iš nusausintų durpių išsiskiriančias anglies dvideginio emisijas. Birželio pradžioje ūkininkai bus kviečiami teikti paraiškas durpžemių atkūrimo finansavimui.
Kodėl ūkininkams tai kelia nerimą, ir ką sako tie, kurie jau ūkininkauja šlapynėse?
Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Jono Volungevičiaus nuotrauka
ES klimato siekiai geopolitinių iššūkių ir krizių laikais
27 MAY 2024 · Netrukus vyksiančių Europos Parlamento rinkimų rezultatai nulems būsimus ES lyderius, kurie formuos Europos klimato politiką iki dešimtmečio pabaigos. Tai bus svarbūs metai ne tik pasauliniu mastu siekiant apriboti klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, bet ir norint pasiekti bloko energetinius ir klimato tikslus iki 2030 m., o galiausiai ir užsibrėžtą neutralumą klimatui iki 2050 m.
Tačiau rinkimų kontekstas gali turėti įtakos sprendimams. „2019 m. Europos Parlamento rinkimai buvo „žalieji rinkimai“, daugėjo ekologinio sąmoningumo Europoje, bet pandemija ir karas Ukrainoje labai paveikė situaciją – europiečiams dabar svarbiausios visai kitos problemos“, - pastebi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Piliečių apklausos taip pat rodo, kad nors klimato kaita gyventojams svarbi, šis klausimas ne visuomet patenka į prioritetų sąrašo viršų. „Žmonės vis dar stipriai mano, kad tai – ateities problema, kad pagrindinės pasekmės ir sprendimai bus po 10-20 metų“, - teigia KTU sociologė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ vadovė Aistė Balžekienė.
Kaip ES klimato politiką veikia geopolitiniai iššūkiai ir kitos krizės? Kaip po rinkimų ES toliau įgyvendins ambicingą strategiją – Europos Žaliąjį kursą? Apie tai – laidoje.
Autorė Karolina Panto
Vabzdžių lervos maistui ir biologinei įvairovei
20 MAY 2024 · Valstybinės maisto ir veterinaijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje žmonių maistui auginančių ir perdirbančių vabzdžius įmonių šiuo metu yra 12. Europos Sąjunga leidžia maistui auginti 4 rūšis: didžiųjų milčių (Tenebrio molitor) lervas, skėrius keleivius (Locusta migratoria), naminius svirplius(Acheta domesticus), malūninių juodvabalių (Alphitobius diaperinus) lervas.
Neseniai Studentų gamtininkų mokslinė draugija organizavo paskaitą apie valgomuosius vabzdžius, ją vedė entomologė Virginija Podėnienė. Ji yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Biomokslų institute vadovauja Zoologijos katedrai. Valgomieji vabzdžiai nėra jos tyrimų objektas, tačiau mokslininkė yra gerai įsigilinusi į vabzdžių valgymo (entomofagijos) istoriją ir esamas tendencijas.
Savo darbe V. Podėnienė ieško ilgakojų uodų lervų, jas tiria. Ji taip pat tiria ir negyvoje medienoje aptinkamus vabzdžius. Abiem atvejais, bet dėl skirtingų priežasčių, juos surasti gali būti tikras detektyvas.
Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Sigito Podėno nuotraukoje — velnio snukis (angl. „devil face“), šiuo terminu apibūdinamas ilgakojo uodo lervos kvėpavimo laukas
Kaip sugyventi su ekosistemų inžinieriais bebrais?
13 MAY 2024 · Mokslininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje gyvena apie 80 tūkstančių bebrų, bet tikrojo skaičiaus niekas nežino. Žinoma tai, kad pagal tankumą tai yra viena gausiausių populiacijų Europoje, kur praėjusiame amžiuje beveik išnaikinti bebrai vėl sugrįžta.
Dėl mėsos ir ūkiams daromos žalos bebrai medžiojami – kasmet per sezoną daugiau nušaunama tik šernų, elnių ir stirnų.
Bet miestuose įsikuriantys bebrai savivaldybėms kartais tampa galvosūkiu.
Tuo metu mokslininkai sako, kad bebrai – gamtinėms ekosistemoms ypač svarbios rūšys. Nors jų skaičių reguliuoti tenka, svarbu tai daryti apgalvotai ir prisiminti, kad upės ir ežerai priklauso ne vien žmonėms.
Autorė Vaida Pilibaitytė
Laidoje panaudota Bavarijos radijo žurnalistės Helenes Koeck medžiaga
Miškas ar pelkė apleistame durpiniame karjere?
6 MAY 2024 · Sovietmečiu durpės buvo labai dažnai naudojamos kolūkiuose: kaip kuras, kraikas gyvuliams ir netgi pieno šaldymui, nes jos gerai izoliuoja šilumą. Dėl to Lietuvoje ne viena aukštapelkė buvo nusausinta ir paversta durpiniu karjeru. Sovietmečio pabaigoje ir pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje durpių tiek nebereikėjo, tad daugelis karjerų buvo apleisti ir virto dykromis, apaugo miškais. Apie kažkada šiose vietose veikusius durpių karjerus primena sausinimo grioviai.
Pelkių atkūrimu užsiimančio Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo specialistai kartu su kolegomis mokslininkais ir ekologais parengė galimybių studiją, kurioje analizuoja, ką daryti su tokiais mišku apaugusiais pažeistais durpynais: https://am.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/UeLJMXgcIl8.pdf
Joje prieita prie išvados, jog gaisrų prevencijai, klimato kaitai, vandens kokybei ir biologinei įvairovei naudingiausia būtų atkurti pelkinę ekosistemą. O tai reiškia - iškirsti dalį miško, užtvenkti sausinimo kanalus ir atlikti dar eilę darbų, kurie padėtų sulaikyti vandenį pelkėje.
Atkurti pelkes yra brangu ir sudėtinga, tai ne visada įmanoma dėl rizikos užlieti aplinkines teritorijas. Kokiu keliu planuoja eiti Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų urėdija?
Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Leono Jarašiaus nuotraukoje - Sacharos pelkė Rokiškio rajone prieš atkūrimą
LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.
Information
Author | LRT |
Organization | LRT |
Categories | Society & Culture |
Website | - |
podcasts@lrt.lt |
Copyright 2024 - Spreaker Inc. an iHeartMedia Company