Patriciją Tilvikaitę nuo mažumės lydėjo nesaugumo, nemeilės, nerimo jausmai - prisimena, kaip būdama vos kelerių metukų iki kraujo nusikramtydavo nagus. Augant šis jausmas nedingo – tik stiprėjo. Patricijai iš artimiausių žmonių teko iškentėti daugybę priekaištų, žeminimo, įžeidimų, smerkimo...
Pasakojimas apie tai, kaip šeimoje, kurioje gimei, gali jaustis svetimkūniu.


Ved. Lavija Šurnaitė