Šį pirmadienį „Nenušaunamuose siužetuose“ laidos vedėjai, neatlaikę leidybos vėlavimo, nusprendė nebelaukti ir aptarti du lietuviškai dar neišleistus Roberto Galbraitho (arba - J. K. Rowling) detektyvus - „Juoda kaip rašalas širdis“ ir „Bėgantis kapas“.

Šie romanai serijoje apie privatų seklį Kormoraną Straiką ir jo padėjėją, vėliau partnerę Robin Elakot turi šeštą ir septintą numerius. Abu detektyvus verta vadinti plytomis, nes vienas yra 1012 puslapių ilgio, kitas - 948 puslapių. Romanų storumas turbūt ir paaiškina vertimo lėtumą, bet vis tiek verta susiimti, nes horizonte jau matosi ir aštunta serijos knygą - J. K. Rowling neseniai paskelbė jo pavadinimą: „The Hallmarked Man“.

Kaip visuomet, kai kalba apie Kormoroną Straiko seriją, Rasos Drazdauskienės ir Ernesto Parulskio nuomonės skyrėsi. Štai Rasa iš karto pareiškė (su visa daugiamete detektyvų skaitytojos ir ekspertės kompetencija), pareikšti, kad abu romanai yra tobuli detektyvai, o „Bėgantis kapas“ yra žanro šedevras. Ir niekas jos neįtikins, kad yra kitaip. Ernestas šiam pareiškimui beveik ir nesipriešino, bet paklibinti pabandė, atradęs romanuose kelis, jo nuomone, negatyvius dalykus.

Bet galiausiai laidos vedėjai sutarė, kad abiejų romanų skaitytojai vėl gavo labai gerai sugalvotą detektyvinę intrigą, o Kormoranas ir Robin vis sklandžiau ir geriau dirba kaip profesionalų komanda, jie supranta vienas kitą iš pusės žodžio, pasitiki vienas kitu ir gerbia vienas kitą, ir vis tebebijo įvelti į tokį puikų bendradarbiavimą asmeniškumus, kad visko nesugadintų.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis