Lietuviški keiksmažodžiai, pavyzdžiui, „rupūžė“, „velnias“, „kad tave šimtas“, visai nėra jokie keiksmai, mano garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona. Keiksmažodžių vartojimą kasdieninėje kalboje jis laiko suprantamu dalyku, nes žmonės kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją ar paveiktų savo klausytoją, auditoriją, bet ir tam, kad išreikštų neigiamas emocijas.

Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkas A. Smetona pasakoja, kas yra grynasis keiksmas, kokią funkciją kalboje atlieka keiksmažodžiai ir kodėl lietuviai dažniausiai keikiasi slaviškai.

Ved. Darius Matas