Religijos ir visuomenės santykis visuomet reiškiasi konkrečiame istoriniame laike; jis kinta priklausomai nuo politinių bei kultūrinių tradicijų. Tarkime, JAV valdžia religijos nereguliuoja, o štai Lietuvoje valstybė specifiniu būdu kišasi į religinį gyvenimą, nors pačios religijos ir neapibrėžia (tiesa, žinomas nesenas atvejis, kai mūsų valstybės institucijos mėgino tą padaryti). Tik ar valstybė ir politikai turėtų spręsti apie religinių nuostatų teisingumą?
Šiandien ne veltui daug kalbama apie tai, kaip (universalios) žmogaus teisės dera su (skirtingomis) religinėmis praktikomis. Demokratinės valstybės sprendžia opius klausimus mėgindamos užtikrinti kiekvieno teisę į religinius tikėjimus ir įsitikinimus; aiškinasi, ką daryti, kai žmonių teisės varžomos prisidengiant būtent religijos vardu. Tačiau ar skirtingų visuomenių tyrėjai šiandien vis dar atranda bendrumų tarp specifinių grupių, jų ilgamečių tradicijų ir netgi naujų kultų apibrėždami religiją kaip savo tyrimų objektą?
Ar tikrai šiuolaikiniai sociologai nemato skirtumo tarp religijos ir magijos? Kokias funkcijas religija gali turėti ateities visuomenėse?
Pokalbis apie religiją kaip mokslinio tyrimo objektą su religijos sociologe, VDU Politologijos ir Sociologijos katedrų profesore Milda Ališauskiene.

Ved. Skaidra Trilupaitytė